Benediktas XVI kvieèia Europos krikðèionis iðvien ginti krikðèioniðkàsias ðaknis
 
 

(KAP) Pasak popieþiaus Benedikto XVI, krikðèionys ortodoksai ir katalikai paðaukti prie naujos Europos prisidëti savo kultûriniu ir pirmiausia dvasiniu indëliu. Gruodþio 14 d. Vatikane priimdamas Atënø ir visos Graikijos ortodoksø arkivyskupà Christodoulosà, popieþius Benediktas XVI pabrëþë, jog ortodoksams ir katalikams tenka pareiga iðvien ginti krikðèioniðkàsias þemyno ðaknis bei stengtis skatinti pagarbà þmogaus teisëms, ypaè religijos laisvei. Taèiau labiausiai krikðèionys paðaukti kartu prieðintis tokioms naujoms grësmëms krikðèioniø tikëjimui kaip sekuliarizacija, reliatyvizmas ir nihilizmas, kurie verèia suabejoti net „tokiomis pamatinëmis institucijomis kaip santuoka“. Popieþius pabrëþë, kad Katalikø Baþnyèia padarysianti visa, jog vël bûtø atkurta „visiðka katalikø ir ortodoksø bendrystë“. Šiuo metu dëmesio daugiausia skiriama pastoraciniam bendradarbiavimui visais lygmenimis.

Ortodoksø arkivyskupas Christodoulosas patvirtino „gyvà viltá, jog dogminës kliûtys tarp ortodoksø ir katalikø bus áveiktos“. Jis linkás Katalikø Baþnyèios ir ortodoksø Baþnyèios oficialiai dialogo komisijai, po ðeðeriø metø vël pradëjusiai savo darbà ðiø metø rugsëjá, sëkmës. Kartu Graikijos ortodoksø galva iðreiðkë nerimà dël „tolesnio Europos nukrikðèionëjimo, besitaikstanèio iðstumti Baþnyèià ið vieðojo gyvenimo“. Jis atkreipë dëmesá á religinio fanatizmo bei nevarþomø biotechnologiniø tyrimø pavojus, taip pat á prarajos tarp turingøjø ir vargðø temas, grësmes jaunimui bei vartotojiðkà gyvenimo bûdà. Šioms problemoms spræsti „absoliuèiai bûtinas“ ortodoksø Baþnyèios indëlis. Arkivyskupas savo kalboje priminë Jono Pauliaus II apsilankymà Atënuose 2001 m. Tuo metu buvæs padëtas Baþnyèiø didëjanèio tarpusavio supratimo, atleidimo, susitaikinimo ir „atminties apvalymo“ kertinis akmuo.

Tai buvo pirmasis popieþiaus Benedikto XVI susitikimas su Atënø arkivyskupu. Po pokalbio abiejø Baþnyèiø vadovai pasiraðë bendrà pareiðkimà, kuriame patvirtino savo pasiryþimà siekti tolesnio ekumeninio suartëjimo: „Mums tenka bendra atsakomybë meilës ir tiesos dvasia áveikti daugialypius sunkumus ir skausmingas praeities patirtis“. Popieþius ir arkivyskupas pabrëþia „bûtinybæ iðtvermingai þengti konstruktyvaus teologinio dialogo keliu“ siekiant atkurti visiðkà Baþnyèios vienybæ. Reiðkiama viltis, kad bendroji katalikø ir ortodoksø teologø komisija parengs pasiûlymø ginèytiniems klausimams iðspræsti.

Pareiðkime taip pat pabrëþiama, kad religijos turinèios pasaulyje skatinti taikà ir nesuteikti jokios erdvës netolerancijai ir smurtui. Benediktas XVI ir Christodoulosas ragina kitø religijø vadovus irgi ieðkoti dialogo bei siekti taikos ir broliðkumo tarp tautø. Mokslo paþanga, pirmiausia biomokslø srityje, sveikintina. Taèiau visada privalu gerbti þmogaus asmens kilnumà ir „sakralumà“, nes þmogaus gyvybë yra „Dievo dovana“. Popieþiui ir arkivyskupui kelia nerimà eksperimentai su þmogiðkosiomis bûtybëmis, negerbiant nei þmogaus asmens kilnumo, nei jo integralumo visais jo raidos tarpsniais. Benediktas XVI ir Christodoulosas ryþtingai ragina vaisingai bendradarbiauti „ið naujo atrandant“ krikðèioniðkàsias þemyno ðaknis. Tai Europos tautoms padëtø ágyvendinti pamatines þmogiðkàsias ir dvasines vertybes.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt